eksperimentas

eksperimentas statusas T sritis švietimas apibrėžtis 1) Mokymo metodas naujoms žinioms įgyti, joms įtvirtinti ir patikrinti atliekant bandymus. Šiuo metodu naudojamasi per fizikos, chemijos, biologijos pamokas; 2) Pedagogikos mokslinio tyrimo metodas, kai tiksliai numatytomis sąlygomis pakartotinai sukeliamas reiškinys, kurio eigą, kitimą ir ypatumus norima stebėti. Pedagoginiam tyrimui dažniausiai naudojamas natūralusis eksperimentas, atliekamas įprastinėmis mokymo ar auklėjimo sąlygomis stebint reiškinio vystymąsi arba lyginant eksperimentinėse ir kontrolinėse grupėse vykstančius kitimus. Eksperimentu tiriamas mokymo ir auklėjimo turinys, metodai, formos, naujos didaktinės priemonės, moksleivių psichinės ar charakterio savybės. Rengiantis eksperimentui atliekami šie darbai: 1) išsamiai išnagrinėjama tiriama mokslo sritis; 2) formuluojama problema ir galima jos sprendimo hipotezė; 3) numatomi tyrimo uždaviniai ir sudaromas planas; 4) atrenkamos reikalingos medžiagos ir priemonės, su jomis gerai susipažįstama. Atlikus eksperimentą, analizuojami, apskaičiuojami, vertinami jo rezultatai, daromos išvados. kilmė lot. experimentum – bandymas, tyrimas